- vervelis
- ver̃velis sm. (1) žr. 1 verveklis 1. | prk.: Liko lašinių toks vervelis Gs. ^ Ranka dreba lyg ver̃velio nosis Gs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vervelis
Look at other dictionaries:
kvaiteliuoti — kvaiteliuoti, iuoja, iavo intr. kvaitinėti: Vervelis išėjo iš proto ir kvaiteliavo po laukus, lyg galo graibydamas V.Piet … Dictionary of the Lithuanian Language
nusistakaryti — žr. nusistakoryti 2: Vervelis išėjo iš proto ir nusistakarijo V.Piet. stakarytis; nusistakaryti … Dictionary of the Lithuanian Language
